Spalio 10, šeštadienis
22 diena
Palas del Rei.
Liko trys dienos ir mes būsim Santjage. Laikas tirpsta.
Kaip ir baigiantis bet kuriam nuostabiam dalykui, kuris niekada nepasikartos, apima tam tikras liūdesys, sumišęs su gailesčiu. Tačiau tuo pačiu po truputį mano sielą užvaldo ramybė.
Permąstau visas pamokas, kurias man davė Camino, prisimenu visus žmones, kuriuos sutikau, ir kurie man paliko įspūdį.
Kas yra tikras piligrimas..?
Dvidešimt dvi dienas ėjau treniruodama savo kūną ir protą, charakterį ir sielą, siekdama tarp šių keturių harmonijos ir konsolidacijos.
Manau, kad tai nesibaigs su šia kelione.
Kriauklė ir flashback'ai iš Camino visuomet primins piligrimo gyvenimą: skaudantį kūną, pūsles ant kojų, kuprinės svorį, nuo prakaito šlapią nugarą, knarkiančius bendražygius, lazdų kaukšėjimą į akmenis ar žemę, šypsenas, "Buen Camino!", štampų daugėjimą piligrimo pase, tuščias bažnyčias, ryškius saulėtekius, kalnus, apsuptus rūko jūra, miegą dviaukštėje lovoje, netikėtai gilius pokalbius su nepažįstamaisiais, džiaugsmą vėl sutikus seniai matytą pakeleivį... Tūkstančiai mažų paprastų dalykų, telpančių žodyje "Camino".
Geltona rodyklė niekuomet nebebus tik rodyklė. Štai, ko pasiilgsiu - rodyklių, kurios nukreipia tave teisingu keliu.
Gyvenime nėra rodyklių, turi pasikliauti savo nuojauta.
Tikiuosi (noriu tikėti), kad Kelias išugdė mumyse gerą nuojautą renkantis teisingą kryptį.
Telieka ja pasikliauti.
----------
Day 22
Palas del Rei.
Three days left until we reach Santiago. Time flies.
When something extraordinary is going to an end, there comes a certain kind of sadness mixed with compassion. However, step by step my soul fills up with peace.
I rethink about all the lessons Camino gave me, remember all the persons I met and the ones who left marks in my memory.
What is the true pilgrim..?
For twenty-two days I walked training my body and mind, character and soul, craving for the harmony and consolidation among these four.
To my mind, it's not going to end with this journey.
The seashell and flashbacks of Camino will always remind the life of pilgrim: aching body, blisters on foot, the weight of backpack, because of sweat wet back, snoring associates, the sound of sticks tapping to the stones or ground, smiles, "Buen Camino!", more and more stamps in pilgrim's credencial, empty churches, vivid sunrises, drawning in the sea of fog mountains, sleeping on the bunk bed, surprisingly deep conversations with strangers, happiness, which comes with meeting for a long time not seen fellow... Thousands small simple things, fitting in the word "Camino".
The yellow arrow will no longer be just an arrow. That's what I'm going to miss - arrows, which direct you to the right path.
In life, there are no arrows, you must trust your intuition.
I believe (I'd like to believe) that The Way helped us to develop our intuition for choosing the right direction.
All you have to do is trust it.
22 diena
Palas del Rei.
Liko trys dienos ir mes būsim Santjage. Laikas tirpsta.
Kaip ir baigiantis bet kuriam nuostabiam dalykui, kuris niekada nepasikartos, apima tam tikras liūdesys, sumišęs su gailesčiu. Tačiau tuo pačiu po truputį mano sielą užvaldo ramybė.
Permąstau visas pamokas, kurias man davė Camino, prisimenu visus žmones, kuriuos sutikau, ir kurie man paliko įspūdį.
Kas yra tikras piligrimas..?
Dvidešimt dvi dienas ėjau treniruodama savo kūną ir protą, charakterį ir sielą, siekdama tarp šių keturių harmonijos ir konsolidacijos.Manau, kad tai nesibaigs su šia kelione.
Kriauklė ir flashback'ai iš Camino visuomet primins piligrimo gyvenimą: skaudantį kūną, pūsles ant kojų, kuprinės svorį, nuo prakaito šlapią nugarą, knarkiančius bendražygius, lazdų kaukšėjimą į akmenis ar žemę, šypsenas, "Buen Camino!", štampų daugėjimą piligrimo pase, tuščias bažnyčias, ryškius saulėtekius, kalnus, apsuptus rūko jūra, miegą dviaukštėje lovoje, netikėtai gilius pokalbius su nepažįstamaisiais, džiaugsmą vėl sutikus seniai matytą pakeleivį... Tūkstančiai mažų paprastų dalykų, telpančių žodyje "Camino".
Geltona rodyklė niekuomet nebebus tik rodyklė. Štai, ko pasiilgsiu - rodyklių, kurios nukreipia tave teisingu keliu.
Gyvenime nėra rodyklių, turi pasikliauti savo nuojauta.
Tikiuosi (noriu tikėti), kad Kelias išugdė mumyse gerą nuojautą renkantis teisingą kryptį.
Telieka ja pasikliauti.
----------
Day 22
Palas del Rei.
Three days left until we reach Santiago. Time flies.
When something extraordinary is going to an end, there comes a certain kind of sadness mixed with compassion. However, step by step my soul fills up with peace.
I rethink about all the lessons Camino gave me, remember all the persons I met and the ones who left marks in my memory.
What is the true pilgrim..?
For twenty-two days I walked training my body and mind, character and soul, craving for the harmony and consolidation among these four.
To my mind, it's not going to end with this journey.
The seashell and flashbacks of Camino will always remind the life of pilgrim: aching body, blisters on foot, the weight of backpack, because of sweat wet back, snoring associates, the sound of sticks tapping to the stones or ground, smiles, "Buen Camino!", more and more stamps in pilgrim's credencial, empty churches, vivid sunrises, drawning in the sea of fog mountains, sleeping on the bunk bed, surprisingly deep conversations with strangers, happiness, which comes with meeting for a long time not seen fellow... Thousands small simple things, fitting in the word "Camino".
The yellow arrow will no longer be just an arrow. That's what I'm going to miss - arrows, which direct you to the right path.
In life, there are no arrows, you must trust your intuition.
I believe (I'd like to believe) that The Way helped us to develop our intuition for choosing the right direction.
All you have to do is trust it.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą