Dažnai sakau, kad nekenčiu žmonių. Kad norėčiau gyventi
viena, kur nors mažoj trobelėj vidury miško ar negyvenamoj saloj. Man iš tikro
labai reikia vienatvės, kad gerai jausčiausi.
Aš galėčiau gyventi be kitų žmonių. Bet nenoriu. Nes tada
neaugčiau.
Sako, žmonės ateina į mūsų gyvenimą tam, kad kažko išmokytų.
Ir išeina, kai tą pamoką įsisaviname.
Per 25 metus sutikau tūkstančius skirtingų žmonių. Kai kurie
dabar toli. Ne tik kilometrais. Kiti visada šalia. Daugiau nei pusę gyvenimo. Vieni liko tik prisiminimuose. Kitų išvis nebeliko. Dar kiti vis
sugrįžta ir vėl iš naujo moko jau pamirštų dalykų. Arba moko toliau.
Neseniai savam rate išgirdau tokią mintį: „Kaip
norėčiau vėl būti 19-kos, koks geras gyvenimas tada buvo.“
Totali nesąmonė. Tada buvom jauni, durni, perdėm
jautrūs, susireikšminę ir emocijų valdomi pieniai, kurie galvojo, kad pasaulis
sukasi apie juos.
Kai buvau 19-os, nežinojau, kiek žmonių per kelis
ateinančius metus įskaudinsiu, įkvėpsiu, pamilsiu, pamiršiu, surasiu,
neteksiu...
Kiek kartų mano širdis sprogs iš pasididžiavimo
savimi, įgyvendinus bent mažytę svajonę.
Kiek kartų bandysiu sau nusistatyti depresiją,
ašaromis skiesdama alkoholio taures.
Kiek kartų patikėsiu, kad sutikau savo gyvenimo
meilę, o paskui pamatysiu tą „meilę“ kitame glėbyje.
Kiek kartų jausiuos dėkinga draugams ir kiek kartų
jiems to nepasakysiu garsiai.
Kiek žmonių prarasiu tik todėl, kad savo laiką
skirsiu kažkam kitam, „svarbesniam“ suaugusio žmogaus gyvenime.
Kiek gražių prisiminimų sukrausiu į atminties
kerteles. Ir kiek kartų po to prie jų grįšiu.
Kiek kartų būsiu laimingiausias žmogus Žemėje tą
akimirką.
Kiek kartų baimė laužys balso stygas ir kaip
išmoksiu ją ignoruoti. Žinoma, prieš tai praradusi šimtus galimybių dėl savo
bailumo.
Nežinojau ir kiek žmonių manimi patikės greičiau,
nei aš pati. Kiek iš jų spardys šiknon, kai švaistysiu gyvenimą veltui. Išmokys
įsiklausyti į save.
Kai buvau 19-os, kūriau planus ir maniau, kad
gyvensiu pagal tvarkaraštį.
Šiandien aš nežinau, kas manęs laukia rytoj. Kuriuo
keliu eisiu. Ar lengvas vėjelis nenupūs toli į kosmosą.
Žinau tik vieną vienintelį dalyką.
Jei ne Jūs, aš nebūčiau.
Ačiū. 
♥
♥
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą