Spalio 14, trečiadienis
26 diena
Finisterre.
Pasaulio pakraštys.
Vaizdai atima žadą, pakerta kojas ir verčia širdį greičiau plakti.
Finistera kažkuo panaši į Nidą - mėlynas vanduo, valtelės krante, miškai kalnapušių ir nameliai raudonais stogais.
Norėčiau šios dienos nepamiršti niekada - ji tokia graži...
Aš, Lina, Manfredas, Joschka ir Ugnė, pietaujantys indų restoranėlyje.
Laisvės ir pergalės jausmas, stovint ant skardžio prie švyturio.
Mes su Joschka, bėgantys į parduotuvę vyno.
Paskui mes visi, skubantys į paplūdimį.
Tobulai gražus dangus ir suvokimas, kad pražiopsojom saulėlydį.
Mano basos kojos šaltame vandenyne.
Besišypsanti Lina.
Manfredas, nuogas bėgantis į bangas - vienintelis tikras hipis tuščiame "Hipių paplūdimyje".
Vynas.
Juokas.
Žvaigždės.
Mudu su Joschka dviese pasilikę paplūdimy.
Paukščių takas virš mūsų galvų.
Mano pažadas jam niekada daugiau nesusidėti su subingalviais.
Sušąlusios kojos ir šokinėjantis planktonas (o vis dėlto ten buvo kažkokios krevetės...).
Ir noras, kad ši diena tęstųsi amžinai.
Gyvenime būna dienų, kurios praeina nepastebėtos, nieko nepalikdamos, kaip nepažįstami žmonės, su kuriais prasilenkiame gatvėje.
Tačiau pasitaiko dienų, kurios pasirodo kaip seniai nematytas geras draugas - apkabina tave, priverčia nusijuokti, papasakoja įdomią istoriją... Susitikimas, nors trumpas, sušildo tavo sielą, giliai įrėždamas meilės šiam draugui jausmą. Tai dienos, kai suprantame, kad mylime savo gyvenimą, kai jaučiamės esą gyvi ir truputį nemirtingi.
Tokios dienos yra tikrasis gyvenimas.
Camino yra gyvenimas.
----------
Finisterre.
The edge of the World.
The scenery takes you breath away, weaken your legs and makes your heart beat faster.
Finisterre in a particular way is similar to Nida - clear blue water, little boats on the coast, pines forests and small houses with red roofs.
I'd like to never forget this day - it was so lovely...
Me, Lina, Manfred, Joschka and Ugnė eating in the small indian restaurant.
The feeling of freedom and victory, standing next to the lighthouse on the precipice.
Me and Joschka running to the shop for the wine.
Later, all us, rushing to the beach.
Perfectly beautiful sky and perception that we just missed the sunset.
My bare feet in the ice-cold ocean water.
Smiling Lina.
Manfred, running naked to the waves - the only true hippie in the empty "Hippie beach".
Wine.
Laugh.
Stars.
Me and Joschka left in the beach.
Milky Way above our heads.
My promise to him never again to be with assholes.
Frozen feet and jumping plankton (though it were some kind of shrimps...)
And the desire that this day would last forever.
In life, there are days which go by unnoticed, without leaving anything for you, just like unknown people we pass in the streets.
Yet there are those days which show up as a good, not seen for a long time friend - hugs you, makes you laugh, tells you an interesting story... A meeting, though short, warms your soul up, deeply incising feeling of love for that friend. These are days we understand that we love our life, we feel alive and a little bit immortal.
Days like these are the real life.
Camino is the real life.
26 diena
Finisterre.Pasaulio pakraštys.
Vaizdai atima žadą, pakerta kojas ir verčia širdį greičiau plakti.
Finistera kažkuo panaši į Nidą - mėlynas vanduo, valtelės krante, miškai kalnapušių ir nameliai raudonais stogais.
Norėčiau šios dienos nepamiršti niekada - ji tokia graži...
Aš, Lina, Manfredas, Joschka ir Ugnė, pietaujantys indų restoranėlyje.
Laisvės ir pergalės jausmas, stovint ant skardžio prie švyturio.
Mes su Joschka, bėgantys į parduotuvę vyno.
Paskui mes visi, skubantys į paplūdimį.
Tobulai gražus dangus ir suvokimas, kad pražiopsojom saulėlydį.
Mano basos kojos šaltame vandenyne.
Besišypsanti Lina.
Manfredas, nuogas bėgantis į bangas - vienintelis tikras hipis tuščiame "Hipių paplūdimyje".
Vynas.
Juokas.Žvaigždės.
Mudu su Joschka dviese pasilikę paplūdimy.
Paukščių takas virš mūsų galvų.
Mano pažadas jam niekada daugiau nesusidėti su subingalviais.
Sušąlusios kojos ir šokinėjantis planktonas (o vis dėlto ten buvo kažkokios krevetės...).
Ir noras, kad ši diena tęstųsi amžinai.
Gyvenime būna dienų, kurios praeina nepastebėtos, nieko nepalikdamos, kaip nepažįstami žmonės, su kuriais prasilenkiame gatvėje.
Tačiau pasitaiko dienų, kurios pasirodo kaip seniai nematytas geras draugas - apkabina tave, priverčia nusijuokti, papasakoja įdomią istoriją... Susitikimas, nors trumpas, sušildo tavo sielą, giliai įrėždamas meilės šiam draugui jausmą. Tai dienos, kai suprantame, kad mylime savo gyvenimą, kai jaučiamės esą gyvi ir truputį nemirtingi.
Tokios dienos yra tikrasis gyvenimas.
Camino yra gyvenimas.
----------
Day 26
Finisterre.
The edge of the World.
The scenery takes you breath away, weaken your legs and makes your heart beat faster.
Finisterre in a particular way is similar to Nida - clear blue water, little boats on the coast, pines forests and small houses with red roofs.
I'd like to never forget this day - it was so lovely...
The feeling of freedom and victory, standing next to the lighthouse on the precipice.
Me and Joschka running to the shop for the wine.
Later, all us, rushing to the beach.
Perfectly beautiful sky and perception that we just missed the sunset.
My bare feet in the ice-cold ocean water.
Smiling Lina.
Manfred, running naked to the waves - the only true hippie in the empty "Hippie beach".
Wine.
Laugh.
Stars.
Me and Joschka left in the beach.
Milky Way above our heads.
My promise to him never again to be with assholes.
Frozen feet and jumping plankton (though it were some kind of shrimps...)
And the desire that this day would last forever.
In life, there are days which go by unnoticed, without leaving anything for you, just like unknown people we pass in the streets.
Yet there are those days which show up as a good, not seen for a long time friend - hugs you, makes you laugh, tells you an interesting story... A meeting, though short, warms your soul up, deeply incising feeling of love for that friend. These are days we understand that we love our life, we feel alive and a little bit immortal.
Days like these are the real life.
Camino is the real life.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą