"Aš numirsiu vis tiek, mano laikas ateis,
Tik dar būtų smagu susitikt su draugais,
Tik dar būtų smagu susitikt su draugais,
Pasėdėti per naktį dar būtų puiku,
Pamatyti akis artimiausių žmonių,
Prisiminti dar kartą geriausias dienas,
Padainuoti dar kartą linksmiausias dainas..."
Bendravimas - vienas svarbiausių dalykų mūsų gyvenime. Iškart po vandens, maisto ir miego.
Draugai - būtinas atributas laimingam ir pilnaverčiam gyvenimui.
Keisčiausia yra tai, kad kartais vandenį, maistą ir miegą mes tyčia iškeičiame į bendravimą su draugais - tik tam, kad naktį atsigulę į lovą prieš užmigdami prisimintume ką nors, kas priverstų mus kvailai nusišypsoti.
Ir nors aš norėčiau savo draugus iškelti ant pjedestalo, rašyti apie juos poemas, statyti filmus ar garsiai visiems šaukti, kokie jie nuostabūs - aš vis pritrūkstu žodžių tinkamai apibūdinti tą jausmą, kurį jaučiu. Tą baimę netekti. Tą rūpestį ir išgyvenimus dėl kiekvienos smulkmenos. Tas iki kaulo įgrisusias kiekvieno nuosavas dramas. Juoką. Ašaras. Kvailas situacijas. Nusišnekėjimus. Šnekėjimus. Tylą.
Atsimenat tokį posakį - gyvenimas yra tai, kas nutinka, kai nenueini miegoti ?
Pabandykit prisiminti, kiek kartų bemiegėmis naktimis su geriausiais draugais gvildendavote keisčiausias temas - nuo santykių problemų iki planų apkeliauti pasaulį autostopu, nuo tolesnio gyvenimo vizijų iki šimtų tūkstančių jau įvykusių istorijų, kurios įstrigo atmintyje ?
Pabandykite prisiminti, kiek kartų vakaras prasidėdavo su "Gal susitinkam pusvalandžiui papliotkinti?", o baigėsi kitą rytą su "Tai pagaliau einam miegoti ar išgeriam kavos ir einam į paskaitas?"
Pabandykite prisiminti, kiek kartų iš draugų lūpų išgirdote padrąsinimą imtis ko nors, apie ką seniai svajojote, bet visuomet abejodavote savo galimybėmis?
Kiek kartų draugų dėka nukeliavote ten, kur niekuomet nesate buvę/net nesugalvotumėt būti?
Kiek kartų sėdėjote namuose prie televizoriaus su naminiu bliuzonu, ant kurio matosi, ką valgėte kiekvieną praėjusios savaitės dieną, ir sulaukdavote draugo/draugės skambučio, reiškiančio, kad vakaras nenueis šuniui ant uodegos?
Kiek kartų manydavot, kad išprotėsit nuo susikaupusių emocijų, o draugas būdavo tas didvyris, kuris ne tik ramiai išklausydavo visas serialų vertas jūsų gyvenimo peripetijas, bet ir padėdavo surasti atsakymus į ramybės neduodančius klausimus?
XXI a. madinga vaikščioti pas psichologus.
Žinot, gal aš ir senamadiška, bet manau, kad tikras draugas - šimtą kartų pigiau ir neįkainojamai brangiau, nei bet kuris psichologas Žemėje...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą